Tai yra tinklapio BETA versija – jei radote klaidų ar netikslumų, praneškite mums el. pašto adresu tic@siauliai.lt Senoji svetainės versija
Paieškos forma

„Šiaulietiški“ rekordai

Šiaulius ir Šiaulių kraštą garsina ne vienas rekordas. Lietuvos rekordų knygoje įrašyti ne vien Šiaulių krašto geografiniai maksimumai ir minimumai, bet ir šiauliečių – visuomenės veikėjų, menininkų, kolekcionierių – laimėjimai… 


Rėkyvos (Rėkijavas) ežeras įrašytas Lietuvos didžiausių ežerų dešimtuke dešimtu. Jo plotas – 1150,9 ha, didžiausias gylis 7 metrai, kranto linijos ilgis 14,10 km.


– Tarp seniausių Lietuvos vietovardžių, minimų istorijos šaltiniuose pirmą kartą, Šiaulių žemės (galbūt ir vietovės) vardas – penktas (1236 m.). Tad Šiaulių vietovardis senesnis net už Vilniaus (1323 m.), Trakų (1337 m.), Kauno (1361 m.), Klaipėdos (1252 m.) vietovardžius. 


– Šiauliuose veikia ir seniausia įmonė Lietuvoje – tai Šiaulių alaus darykla „Gubernija”. Rašytiniuose šaltiniuose ji pirmą kartą paminėta Karališkosios ekonomijos inventoriaus sąrašuose 1786 m., kur pažymėta, kad įmonės ąžuoliniai pamatai yra papuvę ir juos reikia remontuoti. Specialistai mano, jog įmonė pastatyta apie 1665 – 1675 m.


– UAB „Rūta” – seniausiai veikianti konditerijos įmonė Lietuvoje. Gamina įvairių rūšių, skonių bei formų saldainius. Ši įmonė gali pretenduoti dar ir dažniausiai pasikartojančių įmonių pavadinimų rekorde. 1994 m. duomenimis, net 66 įmonės turėjo pavadinimą „Rūta” (nekartojant jų pavadinimo įmonių filialo pavadinimuose).


– Jauniausias Lietuvoje – Šiaulių Universitetas. Įsteigtas 1997 m., reorganizavus Šiaulių pedagoginį institutą ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą. Universitete šiandien mokosi apie 10 tūkst. studentų ir klausytojų. 


Šiaulių oro uostas Zokniuose yra didžiausias oro uostas Lietuvoje. Užima apie 10 km2 plotą. Jame yra du lėktuvų kilimo ir tūpimo takai: 3,5 km ilgio 45 m pločio – pagrindinis, padengtas apie 2 m storio betono, betono, asfaltbetonio ir armatūros sluoksniu, ir 3,2 km ilgio – atsarginis.

Tai buvęs slaptas Sovietų sąjungos (vėliau Rusijos) ginkluotųjų pajėgų aerodromas su lėktuvų remonto įmone. Po tako techninės rekonstrukcijos, 2006 m. spalio 26 d. oficialiai atidarytas Šiaulių karinio oro uosto pagrindinis kilimo ir tūpimo takas. Kariškiai teigia, kad dabar šis takas – geriausias Baltijos šalyse. Pirmieji tako dangą išbandė du Ispanijos naikintuvai F-1 „Mirage“. Oro uostas gali priimti ir didžiausius pasaulio lėktuvus. 


Didžiausias saulės laikrodis pastatytas Šiauliuose minint miesto 750 m. sukaktį. Šio laikrodžio pagrindas – apvali amfiteatrinė aikštė, kurios viduryje stovi 17 m. aukščio klasikinio stiliaus kolona, ant jos pastatyta beveik 4 m. aukščio skulptoriaus Stanislovo Kuzmos bronzinė auksuota šaulio skulptūra. Visa aikštė – laikrodžio ciferblatas su lietais metalo skaitmenimis (12, 3 ir 6). Skaitmenys žymi Šiaulių miesto įkūrimo metus – 1236 m., o per juos slenkantis kolonos šešėlis rodo laiką. Laikrodžio aikštės architektai – A. Černiauskas, A. Vyšniauskas, R. Jurgėla.


– Saulės laikrodis, esantis ant Šv. Petro ir Pauliaus katedros pietinės fasado sienos, yra vienas iš seniausių ir geriausiai išlikusių laikrodžių Lietuvoje. Jo įrengimo data – apie 1625 m. Laikrodis rodo laiką nuo 7 valandos ryto iki 17 vakaro, o jeigu laikrodį reiktų pristatyti miesto svečiui, tai galima sakyti, kad tai vienintelis laikrodis Lietuvoje, rodantis tikslų astronominį Šiaulių žemės laiką! Kiti seniausi saulės laikrodžiai: ~1610 m. ant akmens prie Kretingos vienuolyno ir ~1700 m. – Pažaislio vienuolyno sienoje. Tikslios laikrodžių įrengimo datos nėra žinomos.


– Didžiausias Lietuvoje yra profesoriaus Kazio Morkūno sukurtas vitražas „Saulės mūšis” yra Šiaulių koncertinėje įstaigoje „Saulė”. Jo plotas – 200 m2 (52 m ilgio). Sukurtas iš spalvoto stiklo gabalų, sujungtų metalo ir betono karkasų, vaizduoja 1236 metais vykusį mūšį tarp Lietuvos ir Kalavijuočių ordino kariuomenių ir įamžina 750 metų sukaktį, kai istorinėse kronikose pirmą kartą paminėtas Šiaulių vardas. Tokio pat dydžio šio autoriaus ankstesnis darbas „Nugalėtieji” yra Kauno IX forto muziejuje. 


Didžiausias paveikslas – 80 m ilgio, 1,5 m. aukščio, 120 m2 ploto – nutapytas 1995 m. sausio 19 – 20 d. šešiasdešimties įvairių dailės krypčių ir amžiaus dailininkų per 33 val. Šiaulių dailės galerijoje. Kūrinys pavadintas „Policestas” (Kraujomaiša). Paveikslas eksponuotas Lietuvos galerijose. 


Mažiausias ekslibrisas Lietuvoje – 5,2 mm aukščio, 4,8 mm pločio – sukurtas 1999 m. gegužės 7 d. šiauliečio dailininko Pauliaus Arlausko oforto technika, nesinaudojant didinimo priemonėmis. Ekslibrisas sukurtas Jonui Nekrašiui. Miniatiūriniame ekslibrise užrašas „JON exlibris”. 


Gausiausia vieno autoriaus autoportretų paroda – 40 darbų sukurtų per 50 metų, – eksponuota šiauliečio dailininko Antano Krištopaičio personalinėje parodoje 1996 m. rugsėjo 20 – spalio 9 dienomis Šiaulių „Laiptų” galerijoje.


– 2000 m. birželio 3 d. 6-ojo Lietuvos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalio „ANT RUBEŽIAUS” metu buvo pagerintas ilgiausio miestelėnų stalo rekordas – už 159 metrų ir 80 centimetrų stalo, nusidriekusio nuo Kaštonų alėjos link „Šiaulių” viešbučio, nukrauto vaišėmis, susėdo daugybė žmonių. Ankstesnis rekordas (126 m 85 cm) buvo pasiektas 1993 m. spalio 16 d. Vilniaus Vingio parke, Rudens gėrybių mugės metu.
Deja, šiuo rekordu šiauliečiai negalėjo ilgai džiaugtis. 2001 m. liepos 23-29 d. Klaipėdoje, „Jūros šventės” metu buvo pastatytas apie 1 km ilgio stalas su dviem eilėmis suolų nuo Atgimimo iki Lietuvninkų aikštės.


– Kryžių kalnas – ne tik vienintelis pasaulyje, bet ir garsus savo rekordais. Daugiausia maldininkų – apie 300 tūkst. – susirinko prie Kryžių kalno 1993 m. rugsėjo 7 d. į Romos katalikų bažnyčios popiežiaus Jono Pauliaus II aukotas šv. Mišias ir pamokslą. Pamaldas transliavo visos Lietuvos televizijos kompanijos.
Daugiausiai pamaldose dvasininkų – apie 150 – dalyvavo aukojant Šv. Mišias Kryžių kalne (Šiaulių raj.) 1993 m. rugsėjo 7 d. Jose buvo popiežius Jonas Paulius II, keli kardinolai, kelios dešimtys vyskupų ir daugiau kaip 100 kunigų.


– Daugiausia kryžių ant piliakalnio – per 100 tūkst. (kiekvieną dieną kalne paliekamos dešimtys naujų kryžių – tad skaičius kinta valandomis!) – yra ant Kryžių kalno, dar vadinamo Piliaus kalnu, Šventkalniu, Jurgaičių bei Domantų piliakalniu. Čia kryžiai statomi ligonių, negaluojančių ir nelaimingųjų, kadangi ši vieta laikoma stebuklinga. Manoma, kad pirmuosius kryžius pradėta statyti XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje. Jų skaičius įvairuoja: 1850 m. kryžių buvo 20, 1900 m. – 130, 1914 m. – 200 ir mūro koplytėlė, 1920 m. – 50, 1938 m. – per 400, 1960 m. – apie 5000. 1961 – 1975 m. kryžiai ne kartą buvo sunaikinti, bet žmonės vis statė naujus. 1990 metų rugsėjo pradžioje Pedagoginio instituto studentai suskaičiavo 55 331 kryžių. Iš jų: padėtų arba kabančių iki 0,5 m dydžio – 40 944; iki 1 m aukščio – 6648, nuo 1 iki 2 m – 6497, nuo 2 iki 4 m – 1112 , aukštesnių nei 4 m – 130. Iš stovinčių kryžių 12 226 – mediniai, 2001 – metalinis, 107 – granitiniai, 37 – betoniniai, 16 – iš įvairių medžiagų. Be to, buvo 226 paveikslai ir skulptūros bei 96 koplytstulpiai.


– Trylikametis šiaulietis Mindaugas Peleckis, parašęs eilėraščių, pasakų ir fantastikos knygą „Vienaragis”, yra jauniausias knygos autorius Lietuvoje. Ją 1990 m. išleido „Periodikos” leidykla Vilniuje 5 tūkst. egz. tiražu.


Daugiausia vaikų užaugino šiauliečiai aktorė Stanislava Jaškevičiūtė-Venclauskienė (1874 – 1958) ir advokatas Kazimieras Venclauskis (1880 – 1940). Jų šeimoje nuo 1909 m. iki 1940 m. augo daugiau kaip 100 vaikų. Tik du – Danutė ir Gražbylė – buvo savi, o kiti – našlaičiai, beglobiai. Šioje šeimoje užaugo daug nusipelniusių Lietuvai žmonių. 


– Garsina Šiaulius ir kolekcininkai: gausiausią lėlių kolekciją iš viso pasaulio surinko Didždvario gimnazijos mokytoja Elvyra Balčiūnaitė. Suvenyrines lėles pradėjo rinkti 1978 m.; 1989 m. turėjo apie 400 lėlių iš daugiau kaip 60 pasaulio šalių, o 2000 m. – net 750. 


Gausiausią parašų kolekciją, kurioje 1991 m. buvo 2400 meno kūrėjų ir atlikėjų parašų, per 33 metus surinko šiaulietis Rimantas Vincentas Vaitiekūnas. Šioje kolekcijoje prie parašų yra ir operos, baleto, teatro, kino, estrados atlikėjų, rašytojų, dailininkų ir dirigentų trumpi palinkėjimų įrašai. Meno garsenybės iš 57 pasaulio šalių pasirašė ant popieriaus lapelių, nuotraukų, atvirukų, įvairių bukletų, koncertinių programų ir kt. R. V. Vaitiekūnas 1991 m. dalį kolekcijos demonstravo Šiauliuose surengtoje parodoje. 


Gausiausią kolekciją katinų tema per 30 metų surinko šiaulietė provizorė Vanda Kavaliauskienė. Iš viso jos kolekcijoje 1991 m. buvo 12 450 eksponatų: suvenyrų, žaislų – 2100, įdomių aprašymų, eilėraščių – 6500, knygų, žurnalų – 900, paveikslų, meninių fotografijų – 600, atvirukų – 600, pašto ženklų – 250, kitokių daiktų (skaidrių, kalendorių, lipdukų, etikečių, staltiesėlių, kortų, indų, katinų maisto įpakavimo pavyzdžių, kosmetikos rinkinių, kvepalų ir kt.) – 1500 iš 52 pasaulio šalių. 1990 m. gegužės 17 d. šios kolekcijos pagrindu Šiauliuose atidarytas vienintelis Lietuvoje ir antras pasaulyje Katinų muziejus, kuriame 1991 m. sausio 1 d. buvo 4.100 eksponatų, o 2006 – 14.000! Muziejaus lankytojus pasitinka pati muziejaus „direktorė” – katė Filė.


Didžiausia kaubojiška odinė skrybėlė Lietuvoje buvo pristatyta 2003 m. rugsėjo 12 d. per Šiaulių miesto dienas vykusį folk ir kantri muzikos festivalį „Baltas kelias”. Skrybėlės bendras skersmuo 142 centimetrai. Klubo užsakymu ją pasiuvo individualios Jono Sinkevičiaus įmonės iš Vilniaus meistrai.


– 2004 m. rugsėjo 1 d. kaimiškos muzikos klubas „Juonė Pastuogė” šventė 10-ies metų, o ansamblis „Jonis” 20-ies metų jubiliejų. Ta proga smuklės „Juonė Pastuogė” vyriausias virėjas Linas Dermauskas, smuklės direktorius Edmundas Grubliauskis ir muzikantas iš VETOBANK Rolandas Kažemėkas vykusiošventinio koncerto metu išvirė 1000 kg COUNTRY GRYBIENĖS. Buvo sunaudota: grybų 100 kg, morkų 60 kg, svogūnų 40 kg, bulvių 160 kg, pieno 60 kg, vandens ir prieskonių. Sriuba buvo nemokamai dalijama žiūrovams.


– Specialiai 3-jam Baltų kantri muzikos festivaliui „Baltas kelias”, kuris įvyko 2005 m. rugsėjo 9 d. per Šiaulių miesto dienas, buvo pagamintas sunkiausias Lietuvoje COUNTRY DVIRATIS, kurio ratai iš girnapusių, o rėmas iš gryno metalo. Dviratį pagamino kalvis Simas Mazeliauskas iš Mažeikių ir jo svoris. Jo svoris 121kg. Dviratį per festivalį išbandė muzikantai ir pats Šiaulių miesto meras. Dabar jį pamatyti galite muzikiniame klube – smuklėje „Juonė Pastuogė”.


– Savitas rekordas – ilgiausia recenzija apie Lietuvos rekordų knygą – priklauso taip pat šiauliečiams: straipsnį „Šiaulių žemė – „Lietuvos rekorduose” išspausdino Šiaulių rajono laikraštis „Laikas” (254 eilutės, 7,5 tūkst. spaudos ženklų).


Jeigu norite geriau pažinti Šiaulių kraštą, būtinai aplankykite jo įžymybes. Atvažiuokite, pažiūrėkite ir kitiems papasakokite!.