ŠV. JURGIO BAŽNYČIA

Bizantiško stiliaus bažnyčia buvo pastatyta 1909 m. rusų carinės valdžios lėšomis. Iš pradžių ji buvo rusų kariuomenės cerkvė, pastatyta ant Stanislavos Venclauskienės (Jakševičių) žemės sklypo be teisinio nuosavybės pagrindo, kuris tapo skandalingu teismo proceso objektu. Jos vyras advokatas Kazimieras Venclauskis iškėlė bylą ir ją laimėjo. Sklypas turėjo būti grąžintas, o cerkvė nukelta. Tačiau įsikišus Karo ministerijai buvo susitarta su K. Venclauskiu ir cerkvė palikta vietoje.                                                                                                                         Pasitraukus rusams, bažnyčia pateko vokiečių okupacinės valdžios žinion ir buvo paversta sandėliu. Po Pirmojo pasaulinio karo ji Lietuvos kariuomenės pėstininkų III pulko kapeliono kun. Martyno Jonaičio rūpesčiu 1919 m. birželio mėn. renovuota ir perduota Lietuvos kariuomenės III pulko dvasinėms reikmėms. Tačiau greitai Lietuvos kariuomenė išėjo iš Šiaulių ir bažnyčioje mišios nebebuvo laikomos, ji priklausė Krašto apsaugos ministerijai.        1919 m. liepos 6 d. Šiaulių dekanas Julijonas Jasenskis pašventino bažnyčią ir suteikė jai šv. Jurgio kankinio titulą. Po ilgo rūpesčio ir didelių pastangų bažnyčia buvo perduota Žemaičių vyskupo žinion. 1923 m. spalio 10 d. Žemaičių vyskupo įsakymu Šv. Jurgio bažnyčiai suteikiamos parapijinės teisės. 1927 m. rugpjūčio 24 d. pašventinti bažnyčios bokšte esantys trys varpai. 1932 m. įrengti vargonai, juos pastatė Čekijos pilietis Otto Kratovilo.                                1976 m. kovo 17 d. vakare sudegė bažnyčios stogas, lubos, vargonai, suolai ir didysis bokštas (bažnyčia turėjo du bokštus – 29 m ir 25 m). Kadangi presbiterija su didžiuoju altoriumi buvo išgelbėti, pamaldos, atsitvėrus lentų siena nuo sudegusios bažnyčios, nebuvo pertrauktos nė vieną dieną.                                                                                            1976 m. balandžio 1 d. gautas leidimas atstatyti sudegusią bažnyčią. Per devynis mėnesius bažnyčia buvo atstatyta, įvestas centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija, elektra. Bažnyčia baigta dekoruoti 1977 m. spalio 23 d. Bažnyčios vidus gausiai dekoruotas tapybos darbais. Čia daug dailininko J. Janulio darbų, kabo P. Kalpoko „Šv. Zitos“ paveikslas, yra iš medžio išdrožtų šventųjų statulų.