Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje, vos pakeitus jau matytą maršrutą, galima išvysti nemažai įdomių formų medžių bei akmenų. Keletą iš jų Eugenijus Šiurkus su bendrakeleiviais apžiūrėjo vieno iš pasivaikščiojimų po šį parką metu, eidamas nuo Pašvinio ežero iki Kurtuvėnų.

Kartu su dešimt bendražygių, aplankęs šalia Pašvinio ežero esantį Akmenų kalnelį, eidamas Pustlaukio geomorfologinio draustinio teritorija, įkopęs į Vainagių piliakalnį, nepasiekęs Laisvučių, Eugenijus keliavo iki Kurtuvėnų. Apie 12-14 kilometrų įveikti prireikė iki 6 valandų.

Trumpai paklaidžioję po Pašvinio ežero pakrantėje stūksantį Akmenų kalnelį ir nusifotografavę įvairaus dydžio akmenų fone, keliautojai patraukė Pustlaukio duobių link. „Pakeliui, Pustlaukio geomorfologinio draustinio teritorijoje apžiūrėjome didingą dvikamienį ąžuolą ir nužygiavome Vainagių piliakalnio link", - pasakojo keliautojas.

Pelkių apjuostas piliakalnis yra šalia Vainagių ežero. Vietiniai žmonės pasakoja, kad Piliukais vadinamas kalnas supiltas rieškučiomis, o į jį per pelkes vedusi medgrinda. Archeologinių tyrimų metu atrasti rieduliai rodo, kad čia galėjusi būti alkvietė. Tarpukaryje ant piliakalnio vykdavo teatro vaidinimai, o Eugenijus su pakeleiviais aukščiausioje jo vietoje įsitaisė papietauti.

Nepriėję Laisvučių kaimo, keliautojai išvydo įspūdingą daugiakamienį Laisvučių klevą.

Akmuo su dubeniu saugo kelių šimtmečių istoriją.

Netrukus pasiektas ir kelionės tikslas - Kurtuvėnai. Pietrytiniame Kurtuvėnų miestelio pakraštyje esanti kalva, kur dabar įsikūrusios senosios kapinės, yra unikali vieta, siejanti pirmųjų žmonių pėdsakus, pirmąją parapinę bažnyčią ir kapines.

Ši kalva yra seniausias Kurtuvėnų kultūros paveldo objektas – piliakalnis, vietinių vadinamas Kapa. Žmonės jame gyveno jau I-ajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Tuomet ant piliakalnio, apsupto vandens ir pelkių, buvo įkurta gyvenvietė. Piliakalnį sudarė viena kalva, vėlesniais laikais senojo Šiaulių - Šaukėnų kelio perskirta į dvi dalis.

Kelias, padalijęs piliakalnį, turėjusį aiškią balno formą, nulėmė skirtingą jo pusių raidą. Vienoje jų tik XX amžiaus pradžioje buvo įkurtos naujosios parapinės kapinės, tačiau kita jau nuo XV amžiaus tapo svarbia Kurtuvėnų gyvenvietės dalimi.

1498 metais Kurtuvėnų savininkas Mykolas Jaugėlavičius savo lėšomis Kurtuvėnuose pastatė pirmąją medinę parapinę katalikų bažnyčią. Bažnyčiai sunykus 1880 metais Kurtuvėnų klebono Bonaventūro Čižo lėšomis jos vietoje pastatyta medinė koplyčia. Ne kartą remontuota ji ir šiandien stovi senųjų kapinių viduryje. Senąją bažnyčią dar mena priešais koplyčią esantis akmuo su dubeniu, kuriame laikytas švęstas vanduo. Šio akmens lankymu Eugenijus Šiurkus su pakeleiviais ir baigė vieną iš maršrutų Kurtuvėnų regioninio parko takais ir takeliais.