Praeivi,
Aplankyk Šiauliuose Sukilėlių kalnelį,
Kai plaukia mėnulis debesų laive.
Čia guli sukilę prieš carizmo galią,
Jų veiduos žemėtuos spindi Lietuva
A. Miškinis
Vakarinėje Šiaulių dalyje, prieš dabartinę turgavietę, yra pakili smėlio kalva, vadinama Sukilėlių kalneliu. Prieš daugelį metų šis kalnelis buvo užmiestyje, grafo Zubovo gubernijos dvaro laukuose, žmonių vadinamas „Ponų kalneliu“. Pro jį ėjo du dideli vieškeliai: vienas iš Šiaulių į Kuršėnus, kitas – iš Šiaulių į Rygą. 1863 metų sukilėliams žudyti buvo parinkta ši bevardė kalva. Vieta egzekucijoms buvo labai paranki gyventojų įbauginimui, nes svarbiais vieškeliais pravažiuodavo daug žmonių. Be to, kartuvės, stovėjusios ten 1863 metais, buvo gerai matomos iš miesto centre 1851 m. pastatytos vyrų gimnazijos (dabar J. Janonio gimnazija). Šiame kalnelyje buvo įvykdytos septynios egzekucijos. Įvykdžius nuosprendžius, sukilėlių palaidojimo vietas sutrypdavo arkliai – kad neliktų jokios žymės, kad artimieji negalėtų slapčia paimti nužudytųjų palaikų. Žmonės šią vietą praminė Sukilėlių kalneliu. Taip paprastai grafo Zubovo dvaro laukų kalvai buvo lemta įeiti į mūsų tautos istoriją.
1921 m. buvo įsteigta Lietuvai Pagražinti Draugija, kuri turėjo savo skyrius visame krašte. 1923 m. pradėjusio savo veiklą Šiaulių skyriaus vienas iš didžiausių nuopelnų – Sukilėlių kalnelio sutvarkymas ir paminklo sukilėliams pastatymas. 1935 m. buvo pastatytas paminklas – tašytų akmenų obeliskas (architektas K. Reisonas). 1957 m. paminklas rekonstruotas (rekonstrukcijos autorius architektas B. Semaška) ir papildytas trimis A. Dimžlio skulptūromis.
Iš tikrųjų, Sukilėlių kalnelio istorija prasidėjo 1915-1917 metais, kai ten buvo palaidoti Pirmojo pasulinio karo vokiečių kareiviai. 1994 m. atvykę vokiečiai pateikė duomenų, kad čia palaidoti ir Antrojo pasaulinio karo metais žuvę kareiviai. Tai patvirtino ir archeologiniai kasinėjimai. Pagal vokiečių pateiktus sąrašus paaiškėjo, kad čia palaidota apie 1270 abiejų karų Vokietijos kareivių. Todėl toliau Sukilėlių kalnelio teritorijos tvarkymo iniciatyvą perėmė Kultūros ministerija kartu su Vokiečių karių kapų globos tarnyba.
Žymesnių datų chronologija:
1. Nuo XVI a. iki 1795 m. kalnelis yra Šiaulių ekonomijos, Gubernijos valdose
2. Nuo 1795 – 1924 m. – Platono, Dimitrijaus ir kitų Zubovų valdose, prie Šiaulių-Kuršėnų kelio
3. Nuo 1924 – 1928 m. – Šiaulių apskrities Šiaulių valsčiaus žinioje
4. 1863 06 14 – 1864 03 06 Šiaulių apskrities karo lauko teismo, 11-os sukilėlių egzekucijos vieta
5. 1915 – 1916 m. Sukilėlių kalnelio šlaite įrengiamos Pirmojo pasaulinio karo kapinės
6. 1924 – 1926 m. aplink Sukilėlių kalnelį esančios žemės perduodamos visuomenės žiniai (Lietuvai pagražinti draugijai)
7. 1928 m. susiburia paminklo statymo komitetas, tvarkoma kalnelio aplinka
8. 1930 04 06 patvirtinamas inžinieriaus architekto K. Reisono paminklo projektas (pradinis), 1931 01 17 (galutinis)
9. Faktinė paminklo statyba baigiama 1931 m. rudenį
10. 1935 05 30 įvyksta oficialus paminklo atidengimas, perlaidojant trijų nežinomųjų palaikus, rastus tvarkant kalnelį
11. 1941 – 1944 m. praplečiamos ant kalnelio buvusios kapinės iki 1863 m. sukilėlių paminklo ir ten sulaidojami Antrajame pasauliniame kare žuvę vokiečių kariai (pokaryje kapinės sunaikintos)
12. 1955 – 1957 m. paminklas „rekonstruojamas" (nuimami religinio ir tautinio turinio atributai), prie jo pritaisoma skulptoriaus –monumentalisto A. Dimžlio skulptūrinė grupė
13. 1985 m. paminklas restauruojamas
14. 1988 10 27 paminklui grąžinama ankstesnė išvaizda
Literatūra:
Knizikevičienė, Birutė. Sukilėlių kalnelis Šiauliuose: kraštotyros darbas. – Šiauliai, 1988. – 95 p.
Rauduvienė, Jūratė. Siekiama atkurti prieškarinį Sukilėlių kalnelį //Šiaulių naujienos. – 2001, kovo 21, p. 3
Sukilėlių ar ponų kalnelis? – Šiauliai, 1991. – 15 p. : rankr.
(parengta pagal www.grazitumano.lt)
