Šiauliai – Augustaičių vandens malūnas – Papilė – Akmenė – Padvarėliai – Kamanų valstybinis rezervatas – Naujoji Akmenė – Šiauliai
Kelionės trukmė ~ 7 val.
Augustaičių vandens malūnas
Augustaičių kaimas, Papilės seniūnija, Akmenės rajono sav.
Malūnas stovi atviroje vietoje prie Ventos upės. Upės krantai apaugę krūmais, kiemas negrįstas, iš rytų pusės ūkiniai pastatai, aplinkui dirbami laukai. Pastatas raudonų plytų, trijų aukštų, su rūsiu. Malūnas statytas 1932 m. Šiuo metu perdirbtas į dyzelinį. Yra vandens turbina, dvi poros malimo girnų, viena valomoji mašina (Švediška), švediškos kruopų šatros, piklius, triaukštė ir keturaukštė švediška transmisija, medinis keltas ir liftas. Šis malūnas yra istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas.
Informacija pagal www.vic.akmene.lt/
Papilė
Papilės Šv. Juozapo bažnyčia
J. Basanvičiaus g. 4, Papilės mstl.
1887 m. kunigas Juozapas Ambrazevičius su parapiečiais pastatė naują mūrinę dvibokštę Šv. Juozapo vardo bažnyčią. Į vieną iš bokštų buvo įkelti varpai. Iš senosios bažnyčios atnešti ir įtaisyti vargonai. Pilies kapinėse buvo kapinių koplyčia. Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia apdegė, bokštai buvo numušti. Pokario metais bažnyčia suremontuota, tačiau su žemesniais bokštais. Dabartinėje bažnyčios interjere dominuoja klasikinė erdvė, derinama su gotikos tradicijomis.
Informacija pagal www.vic.akmene.lt/
Paminklas Simonui Daukantui
Papilėje kiekvieno dėmesį patraukia miestelio centre esantis paminklas Simonui Daukantui (skulptorius V. Grybas), pastatytas už Lietuvos mokytojų surinktus pinigus.
Simonas Daukantas
Istorikas, švietėjas, rašytojas. Gimė 1793 m. spalio 28 d. Skuodo rajono Kalvių kaime. Mokėsi Kretingoje, Žemaičių Kalvarijoje, Vilniuje. Dirbo Rygoje, Peterburge, Vilniuje, Varniuose. Studijavo Lietuvos metriką ir kitus archyvinius dokumentus. Nuo 1861 m. gyveno Papilėje, kur 1864 m. gruodžio 6 d. ir mirė. Palaidotas Papilėje. Pirmasis istorikas, rašęs apie Lietuvos istoriją lietuvių kalba. Svarbiausi S. Daukanto veikalai: „Istorija žemaitiška", „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių", „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje". S. Daukantas pats ir per savo talkininkus, kurių turėjo apie 50, rinko lietuvių tautosaką ir parengė spaudai rinkinius „Dainės žemaičių", „Pasakos masių". Parašė Lietuvių - lotynų ir Lenkų - lietuvių kalbų žodynus, vadovėlius „Prasma lotynų kalbos", „Abėcėlė lietuvių, kalnėnų ir žemaičių kalbos", išvertė iš lotynų kalbos „Pasakas Fedro", parašė ir išvertė į lietuvių kalbą nemažai kitų darbų. Dažniausiai pasirašinėdavo J. Laukio, M. Šauklio, J. Girdenio, J. Einoro ir kt. pavardėmis.
Simono Daukanto muziejų 1986 m. įsteigė Akmenės rajono savivaldybė. Dabar muziejuje apie 300 eksponatų. Čia lankytojams pateikiami A. Švažo, R. Tarabildos, A. Každailio, S. Šakalio, A. Banio, A. Surgailienės, K. Šimonio muziejui padovanoti paveikslai Simono Daukanto kūrinių motyvais, įvairi dokumentinė medžiaga, žymių žmonių prisiminimai ir kt., pasakojantys apie šį iškilų žemaitį. Apsilankiusieji susipažįsta su S. Daukanto gyvenimo keliu, jo istoriniais ir kalbiniais darbais bei kitų autorių kūriniais apie šį istoriką, rašytoją, švietėją.
Informacija pagal www.ventosparkas.lt/index.php?LID=0&TID=305
Penkiolikos kamienų liepaPapilės dvaras ir miestelis rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti jau XVI a. 1702 m. miesteliui suteiktos prekybos privilegijos, leista rengti turgus ir muges. Papilė itin išaugo XIX a. pabaigoje, nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Iki 1842 m. dvaras priklausė Žemaitijos vyskupui. Dvariškiai didžiavosi parku. Išliko tik dalis jo. Papilės parko likučiai yra Papilės miestelio Liepų gatvės dalyje, dešiniajame Ventos upės krante. Šio parko įžymybė – penkiolikakamienė liepa. Tai medis – gamtos paminklas.
Garsioji 15 kamienų Papilės liepa, netekusi šešiolikto kamieno, vis dar yra rekordininkė Lietuvos medžių varžybose.
Informacija pagal
http://www.vic.akmene.lt/ Akmenė
Elenos Viesulaitės-Adomaitienės parodų galerija
Galbūt darbai nėra patys tobuliausi, nes dailininkė yra savamokslė, bet dvelkia šiluma ir nuoširdumu.
Viekšnių g. 13, Akmenė
Tel. +370 425 55 116 +370 425 55 755
Informacija pagal www.vic.akmene.lt/
Ramybės slėnis Padvarėlių kaime
Šalia Akmenės yra nedidelis ir jaukus Padvarėlių miestelis su labai jaukiu ramybės slėniu.
1997 m. birželio 22 d. Akmenės rajone, Padvarėlių kaime įrengtas ir įšventintas „Ramybės slėnis". Tai kaimo bendruomenės lėšomis ir pastangomis įkurti maldos namai po atviru dangumi.
Informacija pagal www.vic.akmene.lt
Kamanų valstybinis rezervatas
Tikrai verta aplankyti, vien jau todėl, kad pamatytumėte tokią įvairiapusę gamtą. Tik, kad kelionė nebūtų veltui, dėl rezervato lankymo reikėtų susiderinti iš anksto su parko direkcija, nes lankytis Kamanų rezervate leidžiama tik pažintiniu taku, lydint direkcijos darbuotojui. Tel. / faks. +370 425 592 85. El paštas
kamanos@takas.lt,
www.kamanos.lt Šiaurės Lietuvos lygumų didžiausias pelkinis kompleksas su jį supančiais mišriaisiais miškais - Kamanų rezervatas – reprezentuoja vertingą, atšiaurios gamtos kampelį.
Norėdami daugiau sužinoti apie slėpiningą ir įdomų, daugeliui žmonių mažai pažįstamą pelkių pasaulį, apie procesus, vykstančius gamtoje, galite užsisakyti ekskursiją į Kamanas. Rezervate įrengtas mokomasis-pažintinis takas.
Naujoji Akmenė
Karpėnų klinčių karjerai
Naujosios Akmenės miesto svečiai dažnai atvažiuoja pažvelgti į įspūdingą Karpėnų karjero panoramą. Šiuo metu daugiausiai klinties išgaunama, būtent, Karpėnų karjere. Jam yra parengtas ir vykdomas rekultivacijos projektas. Pagal šį projektą yra numatyta išeksploatuotame karjere įrengti vandens telkinį, kuriuo galės mėgautis vietiniai gyventojai bei lankytojai. Informacija pagal
www.vic.akmene.lt
Naujosios Akmenės Šv. Dvasios Atsiuntimo bažnyčiaNaujosios Akmenės Šv. Dvasios Atsiuntimo bažnyčia pašventinta 1999 m. Bažnyčiai 3 varpus paaukojo Vokietijos katalikų kunigas, Akmenės rajono Garbės pilietis G. Langė.
Antano Čiapo botanikos sodas

Gal kiek sunkoka bus atrasti, nes vis tik įsikūręs kolektyviniuose soduose, bet atradęs, pagalvoji, kad visai verta buvo pažiūrėti. Antano Čiapo botanikos sodas per 40-ies metų gyvavimo laikotarpį tapo neatsiejama Akmenės krašto dalimi. Šimtai rūšių įdomiausių dekoratyvinių augalų ir kompozicijos iš akmenų, medžio, metalo ir stiklo pritraukia ne vieno lankytojo akį, pradžiugina širdį. Tai originali salelė nedideliame mieste, o medžių ir krūmų kompozicijos primena pasakų pasaulį. Jame įkurdintos 358 rūšys augalų, iš kurių 72 rūšys laikomos ypač vertingomis. A.Čiapo sodas 2000 m. paskelbtas saugomu gamtos objektu. Informacija pagal
www.vic.akmene.lt/