1. Skulptūra „Aušra“

Aušros al. – Kaštonų al. sankryža

Prieš du dešimtmečius gimusi ir permainingų vertinimų sulaukusi šiauliečių idėja 2003 metais tapo realybe. Aušros vardas Šiauliams ir visai Lietuvai turi daug prasmių. Dalios Matulaitės skulptūra „Aušra“ įamžina aušrininkų atminimą. Masyvi, iš rusvo švediško granito iškalta 20 tonų sverianti 4 metrų aukščio skulptūra prisiglaudė prie senų parko medžių, šalia Moksleivių namų Aušros alėjoje.

2. „Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra“

Aušros takas 3
Tel. 41 528 077
Interneto svetainė: http://siauliukatedra.lt

Katedra nuolat buvo siaubiama karų, gaisrų, vėtrų, bet kiekvienąkart atstačius ji likdavo beveik tokia pat, kokia buvo pastatyta XVII a. pradžioje - baltai tinkuota, su labai aukštu bokštu ir raudonų čerpių stogu. Katedros pietinę sieną puošia vienas iš seniausių Lietuvoje saulės laikrodis, rodantis tikslų vietos laiką.

3. Saulės laikrodžio aikštė

Ežero g. – St. Šalkauskio g.

Saulės laikrodžio aikštės svarbiausias akcentas – Stanislovo Kuzmos paauksuota, bronza padabinta beveik keturių metrų aukščio dekoratyvinė skulptūra „Šaulys". Dažnai „Auksiniu berniuku" vadinama skulptūra bei aikštės grindinyje įlieti, valandas žymintys skaičiai - 12, 3 ir 6 - tarsi sujungia tris Šiaulių simbolius: Saulę, įprasminančią miesto žemėse įvykusį Saulės mūšį, Šaulį, nuo kurio kildinamas miesto vardas, ir Laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą (1236 m). Tai aukščiausias saulės laikrodis Lietuvoje. 
Saulės laikrodžio aikštės kūrimo darbams vadovavo architektai: A. Černiauskas, R. Jurėla, A. Višniūnas bei skulptorius S. Kuzma.

4. Vitražas „Saulės mūšis“

Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė", Tilžės g. 140

Didžiausias Lietuvoje yra profesoriaus Kazio Morkūno sukurtas vitražas „Saulės mūšis“ Šiaulių miesto koncertinėje įstaigoje „Saulė". Vitražo plotas – 200 m² (52 m ilgio). Sukurtas iš spalvoto stiklo gabalų, sujungtų metalo ir betono karkasų, vaizduoja 1236 metais vykusį mūšį tarp Lietuvos ir Kalavijuočių ordino kariuomenių ir įamžina 750 metų sukaktį, kai istorinėse kronikose pirmą kartą paminėtas Šiaulių vardas.

5. Paminklas Saulės mūšiui Salduvės parke

Paminklas pastatytas 1236 m. rugsėjo 22 d. „Saulės mūšiui" įamžinti. Pergalė Saulės mūšyje buvo vienas iš pačių svarbiausių įvykių Lietuvos, besiformuojančios jaunos Europos valstybės, istorijoje, o Šiauliams jis davė vardą, garsinusį lietuvių drąsą.

6. Fontanas „Saulės diskai“

Prisikėlimo aikštėje, priešais Šiaulių miesto savivaldybę, Vasario 16-osios g. 62

2006 m. spalio 1 d., švenčiant Šiaulių miesto 770-ąjį jubiliejų, buvo atidarytas renovuotas skverelis su fontanu „Saulės diskai". Vardą fontanui rinko ne tik Šiaulių miesto visuomenė, bet ir užsienyje gyvenantys lietuviai.

7. Gaidžio laikrodžio aikštė

Vilniaus g. ir Tilžės g. sankryža

2003 m. Šiauliai šventė 767-ąjį gimtadienį, o vienas iš atnaujintų simbolių – gaidys užgiedojo: „Tu ateik į pasimatymą“. Čia įsimylėjusios porelės ir dalykiški žmonės skiria pasimatymus: „Susitikime prie gaidžio“. Dabar Šiaulių centro simbolis ne tik gieda, bet ir sveikinasi su praeiviais: „Sveiki atvykę į Šiaulius“. Pasisveikinimo tekstas skamba anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, ispanų, ivrito, švedų, čigonų ir kitomis kalbomis 12 ir 18 val.