Šiaulių turizmo informacijos centas kviečia visus pasivažinėti dviračiais po Šiaulius.
Neturintiems savų dviračių, siūlome juos išsinuomoti užsukus į Šiaulių turizmo informacijos centrą adresu:
Vilniaus g. 213, Šiauliai, tel. 41 523 110
Dviračių nuomos kainos:
1 val. – 5 Lt
2 val. – 8 Lt
3 val. – 11 Lt
4 val. – 14 Lt
5 val. – 17 Lt
6 val. – 20 Lt
7 val. – 23 Lt
8 val. – 26 Lt
9 val. – 29 Lt
Para – 30 Lt

Dviračiais po Šiaulius

Maršruto ilgis: ~10 km
Trukmė: ~ 2-3 val.
Tako schema:

Lankomi objektai:
1. Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra
Aušros takas 3
Tel. 41 528 077
Interneto svetainė: http://siauliukatedra.lt

Katedra nuolat buvo siaubiama karų, gaisrų, vėtrų, bet kiekvienąkart atstačius ji likdavo beveik tokia pat, kokia buvo pastatyta XVII a. pradžioje - baltai tinkuota, su labai aukštu bokštu ir raudonų čerpių stogu. Katedros pietinę sieną puošia vienas iš seniausių Lietuvoje saulės laikrodis, rodantis tikslų vietos laiką.

2. Saulės laikrodžio aikštė
Ežero g. - St. Šalkauskio g.
Saulės laikrodžio aikštės svarbiausias akcentas - Stanislovo Kuzmos paauksuota, bronza padabinta beveik keturių metrų aukščio dekoratyvinė skulptūra „Šaulys". Dažnai „Auksiniu berniuku" vadinama skulptūra bei aikštės grindinyje įlieti, valandas žymintys skaičiai - 12, 3 ir 6 - tarsi sujungia tris Šiaulių simbolius: Saulę, įprasminančią miesto žemėse įvykusį Saulės mūšį, Šaulį, nuo kurio kildinamas miesto vardas, ir Laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą (1236 m). Tai aukščiausias saulės laikrodis Lietuvoje. Saulės laikrodžio aikštės kūrimo darbams vadovavo architektai: A. Černiauskas, R. Jurėla, A. Višniūnas bei skulptorius S. Kuzma.

3. Metalinė lapė
Pietinė Talkšos ežero pakrantė2009 m. gruodžio 23, naktį Šiauliuose telkšančio Talkšos ežero krantinėje išdygo milžiniškos geležinės lapės skulptūra. Tai - šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Dizaineris juokavo, kad Vilnius turi legendą apie geležinį vilką, o Šiauliai galės didžiuotis geležine lape - apsukrumo, išminties simboliu. „Lapė nepasiduoda dresuojama kaip koks kvailas cirko liūtas, kuris bijo botago, bet myli dresuotoją", - šypsojosi menininkas.
Didžiulę skulptūrą pagamino įmonės „Elga" meistrai. Ši bendrovė finansavo ir kūrinio gamybą, ir jo transportavimo išlaidas. Milžiniška skulptūra į ežero pakrantę gabenta vėlų antradienio vakarą (2009-12-22), kad nebūtų kliudoma eismui.

4. Talkšos ežeras
Turbūt nedaug atsiras miestų, kur žygį ekologiniu taku pavyktų pradėti vos ne nuo paties miesto centro. Pasakojama, kad senų senovėje jokio ežero čia nebūta. Kartą žmonės išvydo milžinišką saulę gožiantį debesį. Geriau įsižiūrėję suprato, jog tai ne debesis, o visas ežeras danguje pakibęs. Su daugybe žuvų, paukščių ir visa kita gyvastimi - tuoj tuoj pasieks miestą. Sena senučiukė prisiminė kadais girdėjusi, jog užtenka įspėti ežero vardą ir jis klusniai nusileisiąs ten, kur pakibęs. Visi puolė spėlioti ežero vardą, bet niekam nepasisekė atspėti. Tada pradėjo iš eilės visus žinomus ir nežinomus žodžius sakyti - kurie tik šovė į galvą. Kažkoks vaikas ištarė: „Telkšva!" Suošė dausų vandenys ir su didžiausių triukšmu nusileido rytinėse miesto prieigose. Nuo to laiko ligi šiol toje vietoje slūgso ežeras, kuris mėgiamas tiek vasarą, tiek žiemą.
Šiuo metu aplink Talkšos ežerą yra įrengtas Talkšos ekologinis takas. Informaciją apie stoteles rasite čia.

5. Katinų muziejus
Žuvininkų g. 18, Šiauliai
Tel. +370 41 523 883
Darbo laikas: II-VI 10-17 val.
Kaina: Suaugusiems 4 Lt, lengvatinis bilietas - 2 Lt
Tiek daug įdomių atsitikimų iš katinų gyvenimo galima išgirsti tik unikaliame Katinų muziejuje, kuris Šiauliuose veikia nuo 1990 m. Ekspozicijoje - apie keturi tūkstančiai katinų iš viso pasaulio: Anglijos, Amerikos, Kanados, Japonijos, Korėjos, Kubos, Afrikos, Belgijos ir, žinoma, iš Lietuvos. Katinai susirangę pačiose neįprasčiausiose vietose - spalvotuose vitražuose, laiptų turėklų ornamentuose, ant šviestuvų, kėdžių ir pan. Ekspoziciją per 30 m. sukaupė šiaulietė Vanda Kavaliauskienė, o visus lankytojus maloniai pasitinka muziejaus „direktorė" katė Filomena.

6. Salduvės piliakalnis
Ant Salduvės kalno yra buvusi medinė pilis, kuri galėjo turėti nemažą vaidmenį Šiaulių kunigaikščių ir pirmųjų šiauliškių gyvenime. Istorinių duomenų apie tą pilį neišliko.
Salduvės piliakalnio kultūrinis sluoksnis gerokai apgadintas. Tik vienas kitas atsitiktinis radinys liudija apie piliakalnio istoriją. XIX a. pradžioje ant kalno buvo pastatytas optinio telegrafo bokštas. 1944 m. rugpjūčio mėnesį ant kalno buvo Raudonosios armijos stebėjimo punktas. Ir po karo apmokymų metu čia rausdavosi kareiviai.
Salduvės vardo kilmę paaiškinti sunku. Užrašyta legenda, kad Šiaulių kunigaikštis su savo mylimąja mergaite ant šio kalno pradėjęs gyventi be vedybų. Už tai dievas Perkūnas juos abu nutrenkęs. Ta meilė buvusi labai saldi, dėl to ir kalnas Salduve pavadintas. Gali būti, kad vietovardis atsirado nuo asmenvardžio Saldus. O gal į pilį buvo suvežamas medus? Mokslinėje literatūroje piliakalnis nuo XX a. vidurio vadinamas Žuvininkų vardu, tačiau senieji vietiniai gyventojai taip vadino piliakalnį - senkapį tarp Žuvininkų kaimo ir dab. Švedės tvenkinio.

Rėkyvos ežeras

Maršruto ilgis: 24 km
Trukmė: ~ 3 val.
Tako schema: 

Rėkyva - ežeras šiaurės Lietuvoje, Šiaulių miesto savivaldybėje, apie 7 km į pietus nuo Šiaulių miesto centro.

Rėkyvos ežeras - didžiausias Lietuvoje vandenskyrinis ir vienintelis tokio dydžio aukštapelkinis ežeras. Jo plotas - 11,8 km²; maitinančio baseino plotas - 7,3 km²; didžiausias gylis - 4,8 m, vidutinis - 2,0 m. Ežeras neturi intakų, tačiau turi du dirbtinai reguliuojamus ištakus. Rėkyvos ežeras yra svarbus šiais požiūriais:
aplinkosaugos - jo aplinkoje yra saugomos teritorijos ir vertingos buveinės;
rekreaciniu - yra svarbi Šiaulių miesto bei aplinkinių gyventojų poilsio vieta;
vandentvarkos - telkšo regione, stokojančiame kokybiškų vandens telkinių.

Šiandien Rėkyvos vardas neatsiejamas nuo Šiaulių miesto - vasarą čia suplaukia minios miesto bei apylinkių gyventojų, čia tradiciškai švenčiamos Joninės, vandens šventės. Žemi, neapaugę miškais ežero krantai, didelis ežero plotas - būtent todėl Rėkyva yra mėgstamiausia šiauliečių bei apylinkinių rajonų gyventojų buriavimo bei burlenčių sporto vieta. Sportininkai ežerą lanko ne tik vasaros metu, bet ir žiema. Visas pasaulis pripažįsta, kad ledrogių sportui Rėkyvoje yra idealios sąlygos. Tokių ežerų Europoje vos vienas kitas: puikus privažiavimas, garantuotas optimalus ledo ir sniego storis, lygus ledas. Panašiai kalbama ir apie buriavimo sąlygas. Rėkyvos ežeras turi priešvėjinį krantą, nėra gilus ir iš visų pusių apsuptas medžiais.

Kviečiame dviračiais nuvykti prie Rėkyvos ežero!

Kryžių kalnas

Maršruto ilgis: 24 km
Trukmė: 2-3 val.
Tako schema:


Kryžių kalnas - tai istorijos ir architektūros paminklas, unikalus liaudies meno ansamblis. Jis traukia žmones, visus tikinčiuosius savo ramybe, dvasingumu, autentiška ir sakraline būtimi.
Esant geram orui, labai smagu į Kryžių klaną nuvykti dviračiu. Kelyje Šiauliai - Joniškis, 10 kilometre pasibaigus dviračių takui reikės sukti į dešinę ir dar pavažiuoti 2 km. Palikti dviratį rekomenduojame šalia turizmo informacijos centro esančiuose dviračių stovuose.
Daugiau informacijos apie Kryžių kalną skaitykite čia

Šiauliai - Kairiai

Maršruto ilgis: 17 km
Trukmė: ~ 4 val.
Tako schema:

Šiaulių ekonomijai priklausęs Kairių kaimas minimas nuo XVII a. vidurio. Pradėjo augti XVIII a. 2-ojoje pusėje, ypač suklestėjo XX a. 2-ojoje pusėje. 1792 m. pastatyta bažnyčia, 1904 m. išplėsta, per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta, 1959 m. atstatyta, 2006 m. liko be bokšto. 1820 m. įkurtas dvaras, kuris 1820-1917 m. priklausė Zubovams, vėliau A. Štrauchmanui. 1831 m. dvarą buvo užėmę sukilėliai. Iš XIX a. pr. dvaro sodybos pastatų išliko pirtis, kurioje nuo 1999 m. veikia kultūros centras.

Šiauliai - Kurtuvėnų regioninis parkas

Maršruto ilgis: ~30, 40 km
Trukmė: ~ 5-7 val.
Tako schema:

Kurtuvėnų regioninio parko žemėlapį rasite čia

12 km ilgio takas jungia Šiaulius, Bubius ir Kurtuvėnus. Iki Bubių jis eina greta tarptautinės automagistralės Ryga - Kaliningradas. Pasukusi į Kurtuvėnus, trasa vingiuoja per mišką, kerta Paraudžių ir Sodeliukų kalvagūbrius, Raudos upelio slėnį. Didžioji dalis dviračių trasos - asfaltuota, tik nuo Sodeliukų kaimo iki Kurtuvėnų porą kilometrų tenka minti vieškeliu.