Rūta
Tilžės g. 133 (iš Vytauto gatvės pusės), Šiauliai
Tel. 41 523 071, www.ruta.lt
Saldainių parduotuvė „Rūta" - tai seniausiai veikiančio saldainių fabriko Lietuvoje, įkurto 1913 m., firminė parduotuvė. Ji įsikūrusi šalia istorinio saldainių fabriko pastato, iš kurio į parduotuvę nuolatos pristatomi švieži tradiciniai lietuviški saldainiai pagal senuosius receptus, klasikiniai bei naujų receptūrų saldainiai. Čia rasite įvairių šokoladinių saldainių su riešutiniais, karamelės, marcipano, įvairių uogų ir kitais įdarais, traškios dražė, šokoladinių figūrų, suvenyrinių rinkinių bei įvariausių kitų skanėstų.
|
Lapė
 2009 m. gruodžio 23, naktį Šiauliuose telkšančio Talkšos ežero krantinėje išdygo milžiniškos geležinės lapės skulptūra. Tai - šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Dizaineris juokavo, kad Vilnius turi legendą apie geležinį vilką, o Šiauliai galės didžiuotis geležine lape - apsukrumo, išminties simboliu. „Lapė nepasiduoda dresuojama kaip koks kvailas cirko liūtas, kuris bijo botago, bet myli dresuotoją", - šypsojosi menininkas. Didžiulę skulptūrą pagamino įmonės „Elga" meistrai. Ši bendrovė finansavo ir kūrinio gamybą, ir jo transportavimo išlaidas. Milžiniška skulptūra į ežero pakrantę gabenta vėlų antradienio vakarą (2009-12-22), kad nebūtų kliudoma eismui.
|
|
Kryžių kalnas
Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras
Jurgaičių km., Meškuičių sen., LT-81439 Šiaulių r. sav.
Tel. 8 41 370 860
El.paštas turizmas@siauliai-r.sav.lt
Pirmadienis – sekmadieniais 9.00 – 18.00 val.
www.kryziukalnas.lt
Jurgaičių kaimas, Meškuičių seniūnija, Šiaulių rajonas
 Kryžių kalnas – tai istorijos ir architektūros paminklas, unikalus liaudies meno ansamblis. Jis traukia žmones, visus tikinčiuosius savo ramybe, dvasingumu, autentiška ir sakraline būtimi.
Pailgas, šiek tiek panašus į balną piliakalnis plyti lygumoje, apsuptas Kulpės upelio ir jo bevardžio intako slėnių. Kraštovaizdyje kalnas ryškėja ne tik dėl savo formos, bet ir dėl lygios aplinkos bei aikštelėje ir šlaituose stovinčių kryžių sankaupos. Pats kalnas yra suformuotas ant Jurgaičių – Domantų piliakalnio su šalia buvusia senovės gyvenviete, datuojama XIII-XIV a. Sakraline vieta jis tapo XIX a. Pasakojama, kad pirmuosius kryžius čia pastatė 1831 m. sukilime žuvusių sukilėlių artimieji, kuriems carinė valdžia neleido deramai pagerbti jų giminaičių kapų. Tokių kryžių dar padaugėję po 1863 m. sukilimo. Tuo metu pradėjo formuotis savitos šio kalno lankymo ir kryžių statymo tradicijos. Kryžių kalnas tapo įžadų darymo vieta. Kita versija teigia, kad daug kryžių atsirado po XIX a. septintame dešimtmetyje piliakalnyje pasirodžiusios Švenčiausios Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi – ši ir paraginusi žmones šioje vietoje statyti kryžius. 1850 m. kryžių buvo septyniolika, 1895-1898 m. kalne jų stovėjo šimtas aštuoniasdešimt, 1938 m. – per keturis šimtus. Kryžių skaičius sparčiai didėjo ir sovietų okupacijos metu – 1960 m. vien didesnių kryžių buvo beveik pustrečio tūkstančių .
|
|
 |
|
